- stomenys
- stómenys sm. pl. (3a) KŽ, Bgs, Vlž, Pbs, Rgvl, Tršk, Sdk, Užp, Skp, Km, Ml, Rdš žr. stuomenys: Aš da senybos stomenų̃ daug turė[ja]u Dglš. Atsikirpau stómenis, reiks marškiniai siūt Vžns. Da mano buvo vieni stómenys Skdt. Kas pašokindavo jaunąją anoj šaly, tai stomenìm apgaubia Kp. Kraičvežiam ažuriša ar stómenis, ar abrūsus ir tada išleidžia Pnd. Giminėm reikia duot po stómenis, o kaiminkom po papetes Jnšk. Ot gavo stómenis: nuo lūpų lig nosies (iron.) Dbk. Aš tau duosiu dovanas: nuo eglelės stomenis, nuo pušelės papetes NS775. Oi kas tau, motule, stomenėlius rėžys? TŽI183(Vlk). Piršlys gavo stomenis nuo padų (kulnų) lig žemės Pn.
Dictionary of the Lithuanian Language.